- ventaris
- véntaris sm. (1) KI440, FrII464, Rtr, NdŽ, KŽ, Jn(Kv), Tv, Grdm, Sn, veñtaris (1), ventarỹs (3a) žr. venteris: 1. H86, Kos32(Vkš), L, Žgč, Kpč Véntarį spęsti K. Visas ventaris padarytas iš tinklo, tik ten, per kur lenda žuvys, padaryta didelė gerklė Pns. Véntarį paspęsi, gaudysi žuvis Vn. Upelė[je] kokiame ten véntarį kame užtaisysi Všv. Kumet tik nueik, visada ventarỹs pilnas žuvies Lk. | Veñtaris musiom gaudyt stiklinis Ps. 2. Kad tave véntaris paimtų! Pns. Véntaris jį žino! LKKXXIX45.
Dictionary of the Lithuanian Language.